Kaip ir kiekvieną birželį, taip ir šiais metais, marijampoliečių Siglos ir Remigijaus kiemas prigužėjo automobilių, iš kurių kolekcininkai tempė ir krovė į autobusiuką gausią savo mantą bei ruošėsi kelionei į vieną didžiausių ir mėgstamiausių biržų - Žywieco biržą. Kaip visada, užkirtę kugelio bei pasivaišinę naminiu alumi,visi linksmi,sotūs ir patenkinti patraukėme į kelionė. Artimiausias tikslas - Čekijos pasienis. Jį pasiekėme ankstų rytą, ir kirtę sieną patraukėme Ostravos link. Ten traukinių stotyje prigriebėme kolegą kolekcininką iš Saratovo Olegą ir pradėjome jau beveik tradicine tampančią kelionę po Moravijos-Silezijos krašto mikrobravorus.

Išaušo gražus, saulėtas ir daug žadantis 2011 gegužės 21 dienos rytas. Nuostabaus gamtos grožio apsuptame pramogų ir poilsio centre "Belmontas" ėmė rinktis alaus atributikos kolekcininkai iš viso pasaulio. Vienoje iš nesuskaičiuojamos gausybės centro patalpų, pavadintoje "Malūnas", tądien buvo rengiama tradicinė, kasmetinė, gilias tradicijas turinti, kolekcininkų vertinama ir mėgiama, prestižinė IV ar tai VI tarptautinė kolekcininkų birža. Ją organizavo gerai žinomas Lietuvoje ir už jos ribų alaus atributikos kolekcininkų klubas "Prie bokalo". Pasipuošę nenusakomos spalvos marškinėliais, pasitempę ir nuolatos besišypsantys klubo nariai sutikinėjo besirenkančius kolekcininkus, labinosi su jais ir nukreipinėjo prie registracijos staliuko, kur  reikėjo susimokėti simbolinį 35 lietuviškų pinigų mokestį. Prie staliuko pasitiko jau kiti klubo "Prie bokalo" nariai ir šypsojosi dar plačiau. Visi užsiregistravę ir susimokėję gavo dovanų. Dovanos buvo tokios nuostabios, kad galėjai pagalvoti, jog prasidėjo Kalėdos. Dovanų maišeliuose kiekvienas rado sniego baltumo marškinėlius, netradiciniu formų ir ypač kolekcininkų vertinamą specialų biržos bokalą, visą "Aukštaititjos bravorų" etikečių gamą ir dar ten kažką.

Aplankyti Minske vykstančią kasmetinę, šiemet jau IV alaus atributikos kolekcininkų biržą, tapo  garbės reikalu, nes vienas iš mūsų klubo narių yra baltarusis. Todėl daug negalvoję, darėmės vizas ir ruošėmės kelionei. Truputį baugino pasienyje besidriekiančios eilės, kuriomis domėjomės jau visą savaitę. Penktadienį, balandžio 8 d., susikrovėme visą turtą ir patraukėme link Baltarusijos, turėdami viltį ją pasiekti dar tą pačią dieną. Pasienyje draugiškai į eilę mus priėmė klubo „Prie bokalo“ ekipažas, todėl kelias sutrumpėjo gera valanda ar net daugiau. Sieną kirtome be didelių nuotykių, nors smagioji dalis baltarusių muitinėje - tai vaikščiojimas nuo vieno kioskelio prie kito ir dokumentų forminimas bei veidų rodymas. Minską pasiekėme vakare, tad nuskubėjome link savo viešbučio.

Kasmet vis daugiau kolekcininkų iš skirtingų šalių apsilanko Vokietijos kolekcininkų biržoje Hammo mieste. Tai gana didelė kolekcininkų birža, pasižyminti dideliu kolekcionavimo atributikos įvairumu. Tarp nemažo būrio kolekcininkų iš Lietuvos, Baltarusijos, Rusijos, šiemetinę biržą aplankė ir du mūsų klubiečiai - jau antrąkart ten pabuvojęs Dainius su šeima ir baltarusis Vasilijus.

Klubas “Humulus lupulus” pradėjo skaičiuoti jau antrus metukus, todėl šią, mums labai smagią datą, nusprendėme atšvęsti ne vieni, o su gera kompanija. Taigi visus sukvietėme į kavinę “Tinklas” Kaune.Tie, kas neišsigando šią pavasario dieną gana gausiai iškritusio sniego, pradėjo rinktis dar likus pusvalandžiui iki pradžios. Susirinko tikrai gausus būrys kolekcininkų iš Šiaulių, Panevėžio, Kauno, Vilniaus, Vilkaviškio, Vievio, Marijampolės, Jonavos, Molėtų,  netgi iš Klaipėdos, visų gal net nesuvardinom – apie 60 kolekcininkų ir jiems prijaučiančių.