Ankstų lapkričio 19-osios rytą pradėjome ilgai lauktą ir planuotą kelionę po Aukštaitijos alaus daryklas bei ekskursiją į „ Kupiškio salyklo“ gamyklą.

Gausus klubiečių  būrys iš skirtingų Lietuvos kampelių susitiko Kupiškyje. Būtent čia, lietuviško salyklo gamykloje, pradėjome numatytą kelionę ir ekskursijas.

Nedaugeliui lig šiol yra tekę matyti, kaip atsiranda viena pagrindinių alaus gamybos žaliavų - salyklas, tad visiems mums buvo tikrai smalsu visa tai pamatyti. Nuosekliai apžiūrėjome visą gamybos procesą - nuo pat miežių patekimo gamyklon iki jau paruošto salyklo patekimo į prekinius maišus. Visa tai geriausiai iliustruoja nuotraukos. Dėkojame UAB „Kupiškio salyklas“ vadovybei, suteikusiai  galimybę viską apžiūrėti ir susipažinti su salyklo gamybos procesu.

Labai norėjome aplankyti sparčiai augančią  alaus daryklą „Kupiškio alus“. Deja, direktorė griežtai atsisakė mus priimti, nors savo vizitą derinome iš anksto.

Tačiau netrūko daryklų , kurių savininkai mielai aprodė mums savo valdas.

Viena jų – „Alaus purslai“. 1992 m. įkurtos daryklos šeimininkas Saulius Alešiūnas su sūnumi aprodė visą darykloje gaminamo alaus procesą - nuo salyklo malimo iki jau subrendusio alaus išpilstymo į tarą. Dar kiek pasišnekučiavę bei padegustavę „Gintarinės putos“ alaus, patraukėme  link Taruškų daryklos(ex „Habilitas“).

Naujieji savininkai išsamiai papasakojo apie daryklą bei joje gaminamas alaus rūšis, aprodė daryklą. Įdomiausia buvo atviros fermentacijos patalpa, kuri yra sterili, tad pasitenkinome tik trumpu žvilgsniu į atviras vonias, kuriose fermentuojasi (paprasčiau kalbant, rūgsta) alus. Atsisveikinant šeimininkai įteikė lauktuvių, todėl linksmai nusiteikę patraukėme tolyn.

Laiko turėjome nedaug, tad nieko nelaukdami patraukėme i Joniškėlį, į čia įsikūrusią alaus daryklą „Joalda“.

Mus sutiko pats aludaris, ponas Rimkevičius. Buvome tikrai maloniai nustebinti šeimininko nuoširdumo ir linksmumo. Tik įpusėjus ekskursijai po alaus daryklą, buvome pakviesti pasivaišinti čia gaminamu alumi bei pasistiprinti gardžiu skrudintos duonos užkandžiu. Linksmai pasišnekėję, tęsėme ekskursiją. Apžiūrėjome tikrai modernią alaus daryklą, į kurios tobulinimą ir atnaujinimą šeimininkas investuoja nemažas lėšas. To pasekmė - tikrai kokybiškas ir skanus alus. Na, gal kiek stiprokas, bet kaip pats aludaris sako, tai „vietinis“ alus. O sau galima ir lengvesnio pasidaryti.

Kad ir kaip smagiai leidome laiką, turėjome atsisveikinti. Planuose dar buvo Gintaro alaus daryklėlė Molėtuose, deja, dėl laiko stokos šiuos planus atidėjome.

Nuoširdžiai dėkojame visiems mus priėmusiems ir suteikusiems įdomios informacijos.